Apgamų priežiūra vasarą: mitas, kad saugoti reikia tik įtartinus apgamus
Apgamų priežiūra vasarą: mitas, kad saugoti reikia tik įtartinus apgamus

Vasara – tai metas, kai reikėtų susirūpinti odos, o ypač apgamų apsauga nuo saulės spindulių. Būtent saulė gali lemti odos senėjimo procesus, apgamų atsiradimą ar jų transformaciją iš paprastų į piktybinius. Kokius apgamus vasarą patariama ypač saugoti? Kokie apsaugos būdai yra tinkamiausi? Kokia yra apgamų priežiūra vasarą? Atsakymų į šiuos ir kitus svarbius klausimus ieškome kartu su „Ortopedijos technika“ gydytoja-dermatologe Ilona Sakalauskiene.

apgamų priežiūraDaugelis yra girdėjęs, kad būtent dėl saulės poveikio apgamai gali pakisti ir transformuotis į piktybinį odos vėžį – melanomą. Pakitimai gali atsirasti tiek dėl nudegimų, tiek dėl protarpinio saulės poveikio. Asmenims, kurie šviesiaplaukiai ar raudonplaukiai, šviesių akių, strazdanoti, pavojus susirgti odos melanoma yra nuo kelių iki keliolikos kartų didesnis, lyginant su tamsesnio odos atspalvio, tamsių plaukų ir akių asmenimis.  Tai lemia pastarųjų asmenų melanocituose gaminamas didesnis melanino kiekis.

„Nors saulės spinduliai didžiausias rizikos veiksnys melanomos vystymuisi, tačiau svarbu ir šeimyninė anamnezė, genetiniai veiksniai, fenotipas, imuninė sistema“, – patirtimi dalijasi gydytoja dermatologė Ilona Sakalauskienė. Tai prieštarauja visuomenėje vyraujančiai nuomonei, kad melanoma galima susirgti tik intensyviai deginantis saulėje.

Pašnekovė taip pat paneigia įsitikinimą, kad saikingas deginimasis be jokios apsaugos yra nekenksmingas. „Net ir trumpas pabuvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose gali lemti apgamo transformaciją. Ypač reikėtų būti budriems, turintiems daug apgamų, kurie yra netipiški, dideli“, – teigia gydytoja.

Apsauga nuo saulės – ne tik saulėtą dieną?

Specialistai pabrėžia, kad geriausia ir patikimiausia apgamų priežiūra ir apsauga vasarą – saulės vengimas. Ypač reikėtų saugoti vaikų odą, kuri yra dar jautresnė saulės spinduliams nei suaugusiųjų. Tačiau daugeliui tokia griežta apsauga gali pasirodyti sunkiai įgyvendinama dėl vasaros atostogų pajūryje, darbo kieme ir dar gausybės kitų priežasčių.

„Jei vis tik renkatės saulės vonias, reikėtų jomis lepintis saikingai ir atsakingai, ne pačiu kaitriausiu paros metu (vengti nuo 11 iki 15 val.) ir būtinai naudoti apsauginius kremus nuo saulės“, – įspėja dermatologė I. Sakalauskienė.

Kremų nuo saulės stiprumą specialistė rekomenduoja rinktis atsižvelgiant į odos tipą. „Šviesiaodžiams labiausiai tinkami kremai su SPF 30-50. Galima rinktis apsauginius kremus su atspalviu, kurį taip pat reiktų prisitaikyti pagal savo odos atspalvį – pasirinkimas išties labai platus“, – teigia I. Sakalauskienė.

Gydytoja taip pat pabrėžia, kad saulė išskiria dviejų tipų spindulius – ultravioletinius A (UVA) ir ultravioletinius B (UVB). Pirmieji atsakingi už odos senėjimo procesus, tuo tarpu antrieji nudegina odą, veikia labiau paviršiuje. „Todėl renkantis kremą nuo saulės svarbu atkreipti dėmesį, kad jis turėtų apsaugą tiek prieš UVA, tiek prieš UVB spindulius, būtų perkamas iš vaistinės. Jei apsaugos nuo saulės ieškote atostogoms, atkreipkite dėmesį, ar kremas atsparus vandeniui“, – pasakoja „Ortopedijos technikos“ gydytoja-dermatologė.

Svarbu paminėti ir tai, kad 80 procentų UV spindulių mus pasiekia net per storą debesų sluoksnį, todėl norint apsisaugoti nuo ankstyvo senėjimo ar apgamų pakitimų, apsauginiu kremu svarbu teptis ne tik saulėtą, tačiau ir debesuotą ar net darganotą dieną. „Odos padengimas kremu nuo saulės yra geriausia apgamų priežiūra ir prevencija nuo senėjimo ar netgi vėžinių odos susirgimų. Kremu būtinai tepkite ne tik apgamus, bet ir visas saulei atviras vietas“, – pabrėžia dermatologė Ilona Sakalauskienė.

Išsklaidome mitus

apgamų priežiūraYra nemažai manančių, kad nepaisant neigiamo saulės spindulių poveikio odai, buvimas jos spinduliuose yra būtinas vitamino D produkcijai. „Esu ne kartą girdėjusi pacientus sakant, kad saugojantis saulės, tepant apsauginius kremus, sumažėja vitamino D. Tiesa tokia, kad net tepant apsauginius kremus nuo saulės, dalis spindulių vis tiek paliečia mūsų odą, todėl vitamino D turėtume gauti ne intensyviai kaitindamiesi saulėje, o valgydami visavertį maistą, vartodami papildus“, – dalijasi patirtimi gydytoja-dermatologė Ilona Sakalauskienė.

Kartais girdimas ir kitas klaidingas įsitikinimas, kad naujai atsiradusį ar pakitusį apgamą galima gydyti namų sąlygomis. „Apgamui atsiradus ar jam pakitus, griežtai negalima bandyti pačiam jo balinti cheminėmis medžiagomis, krapštyti ar kitaip dirginti. Taip galite sukelti tik didesnius apgamo pakitimus, pagreitinti jo transformaciją į piktybinį. Jei nerimaujate dėl šio naujo darinio, nedelsdami pasitikrinkite pas gydytoją-dermatologą dermatoskopu. Tiesa, net ir neturint jokių įtarimų, profilaktinį patikrinimą rekomenduojame atlikti bent 1 kartą metuose ir, žinoma, teptis apsauginiais kremais nuo saulės“, – teigia I. Sakalauskienė.

Share Button

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *