Stovimas darbas kenkia sveikatai – kineziterapeutas pataria, kaip sumažinti pasekmes

Stovimo darbo žala

Visame pasaulyje medikai ir judesio specialistai vis dažniau ir grėsmingiau įspėja apie sėdimo darbo žalą žmogaus organizmui. Siūloma alternatyva – darbo vietą įsirengti stovimą. Tačiau ir dirbantiems stovimą darbą, tenka pajusti nemalonias pasekmes.

Pasak „Gijos Klinikų“ kineziterapeuto Ruslano Maglionok, dirbant stovimą darbą, labai pavargsta nugara, kojų raumenys, sąnariai, kaklas, pečių juosta. Dirbant stovimą darbą žmogų pradeda varginti nuolatiniai pėdų skausmai, nugaros ir kelių maudulys, padidėjus kojų venų apkrovai tinsta kojos.

Dėl nuolatinio buvimo vienoje pozoje (ypač, kai ilgai sėdime ar stovime), kojų raumenys mažiau dirba, kraujas ima tvenktis venose, jos plečiasi, pažeisti venų vožtuvai pilnai nebeužsidaro ir nebeatlieka savo funkcijos. Tokiu atveju pamažu vystosi lėtinė venų liga. Iš pradžių jaučiamas sunkumas ir nuovargis kojose, vakarais kojos patinsta, naktį gali varginti mėšlungis, ant odos išryškėja kraujagyslių tinklas. Negydoma liga progresuoja, atsiranda varikozinių veninių mazgų, juose, sulėtėjus kraujotakai, išsivysto trombozė, pakinta odos spalva, atsiveria opos.

Išeitis yra

„Kad pagerintumėte savo savijautą dirbant stovimą darbą, patartina naudoti kompresines kojines, patogią avalynę arba į savo batus įsidėti specialius įdėklus, – laidoje „Sportuok su Vlada.LT“ pasakojo R.Maglionok. – Nors mes, kineziterapeutai, labai nepritariame aukštakulnių batų nešiojimui, yra galimybė sušvelninti tokios avalynės poveikį, įsidedant į batus specialius vidpadžius.“ Vidpadžiai rekomenduojami ir tiems, kas aukštakulnių neavi.

Vidpadžiai tai anatomiškai išformuoti ortopediniai įdėklai. Jie išlaiko pėdas taisyklingoje fiziologinėje padėtyje ir yra tam, kad tolygiai paskirstytų pėdoms tenkantį krūvį ir taip nukrautų darbą nuo aukščiau esančių sąnarių.

Siekiant išvengti kojų nuovargio ir tinimo, medikai pataria mūvėti kraujotaką aktyvinančias kompresines kojines.

Nepamirškime mankštos

Kad stovimo darbo pasekmėms būtų bent iš dalies užkirstas kelias, „Ortopedijos technikos“ kineziterapeutas pataria daryti pertraukas kas 30-40 minučių ir atlikti lengvą mankštą.

  • Atsistokite tiesiai. Pasistiebkite ant pirštų galų, grįžkite atgal, pasikelkite ant kulnų (pirštai – aukštyn, kulnai lieka prispausti prie žemės), grįžkite į pradinę padėtį. Tokį pratimą atlikite 10-15 kartų.
  • Atsistokite tiesiai. Kojos pečių plotyje. Tokioje padėtyje padarykite 3-4 pritupimus.
  • Atsistokite tiesiai. Perneškite svorį ant vienos kojos, kitą sulenkite ir prispauskite prie sėdmens, prilaikykite koją ranka ir lengvai tempkite ją į viršų. Nepamirškite įtempti pilvo raumenų ir stebėti savo nugaros. Atlikdami pratimą, neturėtumėte jausti jokio skausmo. Tokią padėtį išlaikykite 10-15 sek. Tą patį atlikite su kita koja.
  • Atsistokite tiesiai. Abu pečius kilstelėkite aukštyn, palaikykite kelias sekundes ir iš lėto nuleiskite pečius kiek įmanoma žemiau, palaikykite kelias sekundes ir grįžkite į pradinę padėtį. Tokį pratimą pakartokite 10-15 kartų.
  • Atsistokite tiesiai. Sunerkite rankos pirštus, pakeliame rankas tiesiai prieš save, lenkiamės į priekį, galvą laikome tarp rankų. Turėtumėte jausti švelnų tempimą tarp menčių. Tokioje padėtyje pabūkite 10-15 sekundžių, iš lėto grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą pakartokite 3-4 kartus.
  • Šis pratimas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia pasukite abiejų rankų riešus į vieną ir į kitą puses po 10 kartų. Paskui pakeliame rankas į šonus ir 10 kartų pasukame abiejų rankų alkūnes – į vieną ir į kitą puses. Tada stovime tiesiai, rankos tiesios, 10 kartų sukame jas per pečius į vieną pusę ir į kitą.