Žiemos sportu užsiimantys ekstremalai sako, kad slidinėjimas sukelia azarto ir adrenalino jausmą bei atpalaiduoja geriau nei bet kokia kita sporto rūšis. Jeigu ruošiatės vykti slidinėti, apsišarvuokite ne tik įranga, bet ir žinių bagažu, mat statistika rodo, kad traumas patiria kas dvidešimt penktas išvykęs slidinėti žmogus, o slidinėjant patirtų traumų reabilitacija trunka net iki pusės metų.
Trauma, užklupusi per akimirksnį
Ekstremalaus žiemos sporto mėgėjas Andrius pasakoja, kad prieš penkis metus slidinėdamas snieglente ir jos nesuvaldęs, krito ant kieto sniego. „Leidžiantis trasa, vieną akimirką praradau orientaciją, nes buvau išvystęs per didelį greitį, viskas įvyko tiesiog akimirksniu. Nukritęs pajutau duriantį skausmą ties kairės rankos riešu“, – prisimena Andrius.
Gydytojų prognozės Andriui buvo liūdnos – per šią nelaimę vaikinui skilo kairės rankos riešakaulis, todėl laukė ilga reabilitacija. „Rankos gydymas truko kiek daugiau nei du mėnesius bei buvo itin varginantis. Turėjau dėvėti gipsinę longetę bei nuolatos ilsinti riešą, o jam sustiprėjus – praleisti ilgas valandas salėje dirbant su kineziterapeutu“, – pasakoja Andrius.
Slidinėtojo teigimu, naivus požiūris į pasiruošimą ir per sunkios trasos pasirinkimas greičiausiai ir lėmė nelaimę. „Prieš pradedėdamas slidinėti nežinojau, kaip reikia teisingai apsisaugoti ir tinkamai pasiruošti, kad išvengčiau traumos“, – sako Andrius.
Jaunuolis pasakoja, kad po patirtos traumos iki šiol slidinėja, tačiau jau daug atsargiau. „Norint tinkamai apsisaugoti, reikia prieš tai apšilti, dėvėti apsauginius rūbus ir, svarbiausia, pasirinkti saugų greitį. Dabar žinau, kad ne tik pradedantieji žiemos sporto mėgėjai, bet ir pažengusieji turėtų laikytis būtinų saugos priemonių, traumos rizikai sumažinti“, – tvirtina Andrius.
Būtina ruoštis iš anksto
Tam, kad išvengtų tokių kaip Andriaus ir panašių traumų, „Gijos klinikų“ gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius ragina žmones būti budriems ir duoda keletą svarbių patarimų slidinėtojams. „Slidinėjimas – viena iš pavojingiausių žiemos sporto šakų, todėl žmogaus raumenynas ir sąnariai turi būti paruošti fiziniam krūviui. Kūną būtina ruošti iš anksto“, – teigia gydytojas.
Raumenų stiprinimui padeda ir užsiiminėjimas lygumų slidinėjimu. „Pirmieji kartai ant slidžių turėtų būti prižiūrimi profesionalaus trenerio, o prieš pradedant slidinėti privalu atlikti tikslinę mankštą, kuri sutvirtina nusilpusius raumenis, o įsitempusius atpalaiduoja“, – pataria gydytojas.
G. Pocius pabrėžia, kad kiekvienam žmogui turėtų būti sudaryta individuali mankšta, atsižvelgiant į jo fizinį pasiruošimą. Tačiau, jeigu nespėjote sustiprinti raumenų, alternatyva gali tapti teipavimas, kurio išmokyti gali kineziterapeutai.
Itin svarbus inventorius
Vienas svarbiausių pasiruošimo etapų – atsakingas inventoriaus pasirinkimas. „Būtinai dėvėkite šalmą ir specialias pirštines. Esant sudėtingesnėms nusileidimo nuo kalno sąlygoms ar darant triukus, būtina dėvėti stuburo, sąnarių apsaugas“, – perspėja ortopedas.
Prieš išvykstant slidinėti, vertėtų su savimi pasiimti profilaktines priemones, įtvarus. Pažeidus meniską ar plyšus raiščiams, reikės sutvirtinti kelio sąnarį, todėl kelio įtvaras, tokiu atveju, tampa pirmąja pagalba. G. Pocius primena, kad dažniausiai traumos įvyksta pervertinant savo galimybes. „Būtinai įvertinkite ne tik savo, bet ir šalia šliuožiančiųjų galimybes. Reikėtų pasirinkti ne per sudėtingą trasą, tinkamą greitį ir, žinoma, vengti susidūrimų su kliūtimis“, – pataria G.Pocius.
Apšilimas būtinas
Traumatologo teigimu, apšilimas būtinas prieš kiekvieną sportą, todėl prieš pradedant slidinėti, apšilti reikėtų labai atsakingai. „Apšilimas turi trukti tik 15–20 minučių, tačiau šios minutės padės išvengti skaudžių traumų.
Apšilti patariama su elastinio pasipriešinimo juostomis, kuriomis atliekant pratimus apšildomos kojos bei visas kūnas. Apšilimas – tai ne tempimo pratimai. Tai tokie judesiai, kurie suaktyvina širdies darbą ir leidžia sąnariams sušilti bei prasijudinti, kad raiščiai ir sausgyslės taptų elastingi ir tinkamai funkcionuotų“, – sako ortopedas-traumatologas.
Slidinėjant dažniausiai pasitaikančios traumos – sumušimai ir raumenų, kelio sąnario traumos, kai yra sutraumuotas meniskas. Šis įplyšta darant staigius judesius, sukeliant staigų apkrovimą arba nuo staigaus smūgio į kelio sąnario šoną. Pastebima kraujosruva signalizuoja apie kelio raiščio plyšimą, o pasikartojantis aštrus skausmas praneša apie kaulų lūžį. Susimušus kūno dalį ar pasitempus raumenis, medikų pagalba nėra privaloma. Tačiau įvykus kaulų lūžiams, raiščių plyšimui, kelio sąnario traumoms, būtinas rimtesnis gydymas. Pavyzdžiui, trūkusio kelio sąnario raiščiui reikalinga operacija, o reabilitacija gali trukti iki pusės metų.
Slidininko vaistinėlėje visada turėtų būti:
• Vaistai nuo skausmo;
• Vaistai nuo peršalimo;
• Tepalas nuo raumenų skausmo;
• Tepalas nuo sumušimų, uždegimų (dėl traumos);
• Priemonės nuo nušalimo;
• Čiurnos įtvaras;
• Elastinis bintas.
• Elastinis bintas.
