Birželio 1-ąją minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, medikai siekia atkreipti tėvų dėmesį į vasaros sezono metu pasitaikančias vaikų traumas. Neatsargus elgesys lauke, aktyvus sportas bei žaidimai dažnai baigiasi įvairiais sužalojimais. Kaip sako ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika, savalaikė pagalba ir kokybiška diagnostika itin svarbi, norint tiksliai atlikti tyrimus ir paskirti geriausią gydymą.
Šiltasis sezonas – pavojingiausias
Šylant orams vaikai lauke atranda vis daugiau veiklos: važinėja dviračiais, paspirtukais bei riedžiais, šokinėja ant batutų, karstosi ant laipyklių vaikų žaidimų aikštelėse ir medžiais. Kaip pastebi „Gijos Klinikų” vaikų ortopedijos centro gydytojas ortopedas traumatologas G. Kušleika, dažniausios vaikų traumos – galūnių ilgųjų kaulų lūžiai, žaizdos, raiščių patempimai ar plyšimai bei sausgyslių sužalojimai. Rečiau pasitaiko dubens ar stuburo traumos, kurias vaikai patiria po autoįvykio ar nukritę iš didelio aukščio.
„Vaikų traumų vasarą gerokai sumažėtų, jei jie dėvėtų rekomenduojamas galūnių bei galvos apsaugas, o suaugusieji dažniau atkreiptų dėmesį į jų žaidimą, judėjimo priemones, taip pat elgesį su namų ūkio technika. Ypač pavojinga vaikų mėgstama pramoga – batutas, ant kurio tėvai neretai leidžia tuo pat metu šokinėti keliems vaikams. Dėl to traumų tikimybė išauga net kelis kartus“, – dėsto G. Kušleika.
Svarbiausia į medikus kreiptis laiku
Ortopedo traumatologo teigimu, dažnai žmonės netinkamai įvertina traumos sunkumą ir į medikus kreipiasi jau pavėluotai – po kelių ar net keliolikos dienų. Visgi jei vaikas skundžiasi skausmu, negali įremti traumuotos galūnės, o šie simptomai nepraeina ir uždėjus šaldantį tvarstį ar davus vaistų nuo skausmo, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Itin svarbu traumą įvertinti kuo anksčiau. Net jei išoriškai nesimato jokių sužalojimų, išlieka tikimybė, jog vaikas galėjo patirti vidaus organų traumą, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Susižalojus reikšmingiausia yra pirmoji para. Jei nėra nenumatytų aplinkybių, jos metu dažniausiai atliekamas lūžių atstatymas ar operacija. Patyrus stambesnių kraujagyslių sužalojimus, itin svarbios kelios pirmosios valandos, nes vėliau kyla rizika galūnės funkcionavimui, pacientas gali net nukraujuoti“, – pabrėžia G. Kušleika.
Anot ortopedo traumatologo, patyrus ilgųjų kaulų lūžį, ypač svarbi kuo ankstesnė diagnostika, kuri gydytojui padės greičiau įvertinti galimą riziką sveikatai bei paskirti tinkamą gydymą. Esant vaikų kaulų lūžiui, dažnai pažeidžiamos kaulų augimo zonos, o ankstyvas gydymas sumažina kaulo augimo sutrikimo riziką ir deformacijas ateityje.
„Vaiko gyvybę palaikantys kvėpavimo ir širdies procesai skiriasi nuo suaugusiųjų, o krūtinės ląsta yra žymiai elastingesnė, todėl nuo traumų dažniau kenčia jų vidaus organai. Dėl šių priežasčių itin svarbi ankstyva išsami trauminio sužalojimo diagnostika ir savalaikė pagalba“, – dėsto G. Kušleika.
Svarbu pasirinkti kokybišką diagnostiką
Nuo traumos pobūdžio priklauso, kokį diagnostinį tyrimą paskirs gydytojas. Patyrus kaulų lūžius atliekamas rentgenografinis tyrimas. Minkštųjų audinių sužeidimų atveju, pavyzdžiui, patyrus pilvo traumą, skiriamas ultragarso tyrimas. Kompiuterinė tomografija padeda nustatyti galvos smegenų pažeidimą bei sudėtingus kaulų lūžius, kurie kartais nepastebimi paprastose rentgenogramose. MRT naudojamas siekiant diagnozuoti minkštųjų audinių, taip pat galimą stuburo ir galvos smegenų traumą arba nustatyti nedidelius slankstelių lūžius.
Kaip sako medicinos diagnostikos centrų tinklo „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologė Irina Adomaitienė, kuo tiksliau bus nustatyta diagnozė, tuo greičiau gydytojas suteiks reikiamą pagalbą vaikui ir pereis prie tinkamo gydymo. MRT tyrimo atveju optimalią diagnostinę vaizdo kokybę užtikrina įrangos galingumas.
„Optimali diagnostinė vaizdo kokybė skiriant gydymą medikui leidžia priimti teisingą sprendimą. Verta pasidomėti, kuriuose radiologinės diagnostikos centruose įrengti bent 1 teslos galingumo aparatai. Kuo stipresnė įrangos galia, tuo aukštesnės raiškos vaizdo kokybė išgaunama“, – sako I. Adomaitienė.
Anot gydytojas, diagnostiniam tikslumui visuomet reikšmės turi ir žmogiškasis faktorius – radiologas, kuris vertina atliktus tyrimus. Vis dėlto jo vertinimo galimybės neatsiejamos nuo diagnostinio aparato galimybių.
„Netinkamai diagnozavus ar neįvertinus gretutinių sužalojimų, gydytojas gali priimti netinkamą sprendimą dėl skubaus gydymo ar gydymo taktikos parinkimo. Be to, gali kilti grėsmė gyvybei ar traumuotos galūnės funkcijos išsaugojimui, taip pat keičiasi prognozės dėl žmogaus darbingumo ir gyvenimo kokybės ateityje“, – dėsto gydytoja radiologė.