„Bėgiko kelio sindromas“ – vis dar sunkiai nustatoma liga
„Bėgiko kelio sindromas“ – vis dar sunkiai nustatoma liga

Beveik kiekvienas yra nors kartą pasiskundęs skausmu kojose. Vieniems nemalonus pojūtis trunka trumpai ir turi aiškias priežastis, tuo tarpu kitiems – užsitęsia ilgai.  Pastaruoju atveju svarbu skausmo neignoruoti, mat jis gali slėpti daug rimtesnę ligą. Apie vieną tokių atvejų – kelio skausmą – pasakoja pacientas Artūras Stoškus.

Pirminis skausmas kelyje – tik pradžia

Kaip prisimena A. Stoškus, viskas prasidėjo nuo skausmo dešiniajame kelyje. Skausmas tęsėsi ilgą laiką ir kaskart vis stiprėjo, o galiausiai tapo nepakeliamas. Siekdamas jį numalšinti vyras pradėjo leistis nuskausminamuosius vaistus. Medikamentų pagalba nemalonūs pojūčiai trumpam dingdavo, tačiau vėliau prasidėdavo ir vėl.

Supratęs, kad skausmas vis stiprėja, A. Stoškus kreipėsi į gydytojus. Vyrui buvo atliktas echoskopijos tyrimas, po kurio jis buvo nukreiptas pas ortopedą-traumatologą. Pirminė gydytojo diagnozė – trūkęs meniskas.

„Ortopedas-traumatologas patarė atlikti operaciją, nes visi simptomai atitiko menisko plyšimo simptomus“, – pasakojo pacientas. Norėdamas patvirtinti išvadas, gydytojas taikė chirurginę diagnostiką, po kurios paaiškėjo – vis dėlto meniskas nėra plyšęs. Gydymui buvo pasiūlyta reabilitacija.

Bėgiko kelio sindromas

Bėgiko kelio sindromas

Nepaisant reabilitacijos, skausmai niekur nedingo. „Procedūrų pradžioje skausmai kartojosi ir vėl. Gydymui įpusėjus nusprendžiau pasikonsultuoti su reabilitacijos gydytoja, kuri paskyrė pakartotinę echoskopiją bei konsultaciją su ortopedu-traumatologu. Nustačius fascijos sukietėjimą, buvo paskirta nauja gydymo programa ir suleisti priešuždegiminiai vaistai į sąnario sritį“, – toliau savo ligos gydymo procesą dėstė pašnekovas.

Nustatyta nauja diagnozė – bėgiko kelio sindromas ar dar kitaip vadinama chondromaliacija. Tai – kremzlinio audinio pažeidimas, pasireiškiantis sąnario skausmu, tinimu bei eisenos sutrikimu. Vaikštant ar kitaip judant, kelio girnelė slankioja, o judesiai yra kontroliuojami raumenų, raiščių ir sąnario skysčių. Bėgiko kelio sindromas diagnozuojamas tada, kai aktyvioje būsenoje girnelė pradeda judėti kitokia trajektorija nei įprastai, o tokiu būdu yra pažeidžiama kremzlė ar aplinkinės struktūros. Su šia liga dažniausiai susiduria bėgikai ar kita fizine veikla užsiimantys asmenys.

„Bėgiko kelio sindromui“ būdingi simptomai: dažniausiai dėl raumenų disbalanso atsiradęs skausmas sąnario viduje, traškėjimas, strigimas lenkiant kelią per sąnarį.

Po šios diagnozės A. Stoškus pateko į reabilitologės Gintarės Skrupskienės bei kineziterapeuto Vainiaus Petrausko, dirbančių Kaune „Ortopedijos technikoje“, rankas.

Kineziterapeutas V. Petrauskas prisimena sutikęs vyrą tuomet, kai šis į konsultaciją atvyko po jam atliktos operacijos. Specialistas iškart įvertino paciento būklę, t.y., kaip funkcionuoja jo raumenys, koks yra sąnario paslankumas, judesio amplitudė operuotoje ir sveikoje kojoje, koks klubo sąnario paslankumas, mat, visa ši informacija yra tarpusavyje susijusi. Taip pat buvo tikrinamos visos įtampos zonos raumenyse: fasciniai įsitempimai, trigeriniai taškai ir tos įtampos zonos, kurios lengvai pagydomos.

Kineziterapeuto teigimu, jau kitą dieną buvo pradėti atpalaidavimo pratimai, po kurių A. Stoškus iškart pajuto palengvėjimą. „Daugiausia atlikinėjau pratimus su volu ir tempimus. Pagerėjimą pajaučiau per pirmąsias tris ar keturias dienas, – pasakojo A. Stoškus, – Pirmus kartus bandžiau „pasivolioti ant rolito“ (atpalaiduoti kojų raumenis). Patikslinus, kad reikia tvarkyti fasciją, pratimai buvo pakeisti į tempimo. Tai tikrai padėjo“.

Kaip atviravo vyras, visas gydymas truko 6 savaites, kaip ir buvo planuota. „Šiuo metu jaučiuosi gerai, o skausmai išnyko“, – nedvejodamas teigia A. Stoškus. Pasak pašnekovo, tik nuoširdus gydytojų rūpestis ir profesionalumas leido surasti ir pašalinti negalavimo priežastį. „Medikai atsižvelgė į visus mano nusiskundimus, aktyviai ieškojo priežasties, skyrė tyrimus, – patirtimi dalijasi vyras ir nusišypsojęs priduria: – Esu maloniai nustebęs, kad gydymas buvo neimituojamas, mane iš tikrųjų norėjo pagydyti ir dėjo tam visas pastangas. Šaunu!“

Kada atsiranda įtampa kojose?
Bėgiko kelio sindromas

„Pagrindinės įtampos kojoje priežastys: stovimas darbas, nepatogi avalynė, taip pat darbinės pozos nepatogioje padėtyje. Dar viena – sportas, kuriuo žmogus užsiima ir po kurio neatlieka atpalaidavimo pratimų. Nors dažniausiai tai nėra susiję su konkrečia sporto šaka, tačiau toks negalavimas labiausiai tikėtinas, pavyzdžiui, krepšininkams, sprinteriams, futbolininkams. Būtent šie sportininkai daugiausia dirba su kojomis. Jei jie neatlieka apšilimo prieš sportą ir atpalaidavimo pratimų po fizinio krūvio, vėliau tai gali iššaukti įtampą ir tolesnes bėdas“, – pagrindines bei dažniausiai pasitaikančias priežastis dėstė V. Petrauskas.

Stoškaus atvejis – ne išimtis. Vyro darbas reikalauja didžiulio fizinio krūvio – ne tik daug vaikščiojama, tačiau ir nešiojami dideli svoriai.

Kaip išvengti kelio skausmų?

Kineziterapeuto nuomone, kiekvienas atvejis yra individualus ir savaip išskirtinis. Kiekvienas žmogus yra sudarytas iš sudėtingų raumenų grandinių, įvairiausių jungiamųjų audinių, tad ir atsiradusios įtampos priežastys gali būti skirtingos.

Pajutus diskomfortą, geriausia būtų kuo greičiau kreiptis į specialistus, kurie greičiau nustatytų skausmo priežastį, tuomet skausmams įveikti galbūt pakaktų ir kelių paprastų patarimų.  „Galėčiau patarti daugiau dėmesio skirti pėdos skliauto atpalaidavimui – tiktų paprasčiausias pėdos skliauto masažavimas kamuoliuku. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į išgyvenamas emocijas, kurios stipriai veikia fascines raumenų grandines.  Patarčiau kuo mažiau nervintis ir labiau džiaugtis gyvenimu“, – patarimais dalinosi kineziterapeutas V. Petrauskas.

Share Button

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *