Kraujotakos sutrikimai vargina ir moteris, ir vyrus

Kraujagyslių ligos vargina daugybę žmonių. Dažnam jų prireikia operacijos. Apie venų varikozę, kitus kraujotakos sutrikimus, gydymo galimybes, chirurgo darbą kalbamės su Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoju angiochirurgu Dariumi Skiručiu.

Kuo pasireiškia periferinių arterijų liga?

Periferinių arterijų liga – viena aterosklerozės ir aterotrombozės formų. Tai yra palyginti dažna kraujotakos sutrikimų problema, dėl kurios, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, sutrinka kraujo tekėjimas į galūnes. Laiku nediagnozavus ligos ji progresuoja ir gali tapti galūnių išemijos ir amputacijos priežastis.

Besivystant periferinių kraujagyslių aterosklerozei, didėjant stambiųjų kraujagyslių okliuzijai (užakimui), galūnėse lėtėjant kraujotakai, mažėjant aprūpinimu deguonimi, einant pasireiškia  periferinių arterijų ligos simptomai. Pacientai skundžiasi pėdų ir kojų pirštų šalimu, odos spalvos pokyčiais,  raumenų skausmais, mėšlungiu, kurie dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu. Skausmas yra vienas dažniausių simptomų, priverčiančių pacientus lėtinti arba nutraukti fizinę veiklą ir padaryti kelių minučių pertrauką.

Kam didesnė rizika ja sirgti?

Pagrindiniai rizikos veiksniai, turintys įtakos periferinių arterijų ligos vystymuisi, yra amžius ir rūkymas. Sergamumas šia liga didėja bėgant metams. 55–59 metų amžiaus grupėje ji diagnozuojama apie 10 procentų žmonių,  o amžiaus grupėje virš 85-erių – apie 60 procentų.

Kuo jaunesnio amžiaus asmenims pasireiškia ligos simptomai, tuo blogesnė klinikinė eiga.

Rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos faktorių kojų arterijų aterosklerozės vystymuisi. Rūkaliams apie 10–16 kartų padidėja periferinių arterijų ligos tikimybė palyginti su niekada nerūkiusiais.

Kas yra venų varikozė, kodėl ji išsivysto?

Tai kojų paviršinių venų išsiplėtimas, sukeliamas venų vožtuvų nepakankamumo ir nesandarumo. Kojų varikozė būna pirminė ir antrinė. Pastaroji – tam tikrų ligų komplikacija, dažniausiai atsirandanti dėl trombozės arba įgimtų kraujo ligų.

Pirminės venų varikozės priežastis yra genetinė – įgimtas venų sienelių silpnumas. Padidėjus veninio kraujo slėgiui kraujas kaupiasi kojų venose,  dėl ko silpnos venų sienelės plečiasi, susidaro venų mazgai, uždegiminiai pakitimai blauzdos audiniuose, vystosi dermatitai, opos.

Ligos pradžioje jaučiamas kojų nuovargis, kamuoja neramių kojų sindromas, sunkumas vakarais, noras kojas užkelti aukščiau ir pailsinti. Vėliau atsiranda blauzdų tinimas, mėšlungis. Daugumą moterų neramina kosmetiniai defektai – smulkūs kapiliarų išsiplėtimai, pavienių venų šakų atsiradimas kojose.

Kokios priežastys lemia didelį sergamumą venų varikoze?

Genetikos mes nepakeisime. Jeigu varikozė nulemta paveldėjimo, ji vis tiek vystysis, tik galima ją pristabdyti vengiant statinės kūno padėties, kuri sukelia kojų tinimą, ir kraujas negali sugrįžti į širdį. Jeigu žmogus ilgai dirba stovėdamas, reikia kūno svorį laikas nuo laiko  perkelti nuo vienos kojos ant kitos, pasivaikščioti. Jeigu dirba sėdėdamas, reikia atsistoti, pasimankštinti.

Norint sumažinti varikozės pavojų reikėtų atsikratyti antsvorio, neavėti aukštakulnių batų, nes jie mažina kraujo nutekėjimą ir didina galimybę susirgti šia liga.

Jei moteris serga venų varikoze ir vartoja kontraceptikus, gali kilti trombozės pavojus, nes didėja kraujo krešėjimas.

Venų varikozė gali atsirasti dėl nėštumo, nes jo metu didėja slėgis dubenyje, keičiasi hormonų pusiausvyra, pakinta kraujo krešumas, ypač gimdymo metu. Venų varikozė šiuo periodu ypač progresuoja, gali vystytis kojų edema, kyla trombozių rizika. Jaunoms moterims, ypač planuojant nėštumą, būtina išsioperuoti venas. Net ir tarp gydytojų sklando mitas, kad prieš nėštumą neverta operuoti venas, nes po gimdymo venų varikozė vis vien pasikartos. Tai tik iš dalies tiesa. Varikozė gali pasikartoti, tačiau moteris, turinti venų varikozę, pasmerkia save nėštumo bei gimdymo metu trombozinėms bei uždegiminėms komplikacijoms.

Nuo venų varikozės kenčia ir sportininkai, o ypač tie, kurie kilnoja svarmenis, štangas, kuriems didėja pilvo slėgis. Dažniausiai tai būna jauni vyrai, turime 16-20 metų pacientų.

Kaip reikėtų ilsinti ir prižiūrėti kojas?

Sveikiems žmonėms patarčiau mūvėti elastines kojines, jeigu vairuoja automobilį, skrenda lėktuvu. Net ir neturinčiam sveikatos problemų žmogui pasėdėjus pusę dienos autobuse tinsta kojos. Rekomenduotina reguliariai sportuoti – ypač tinka plaukimas, važinėjimas dviračiu, bėgiojimas.

Kokios šios ligos gydymo galimybės?

Kojų venų varikozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Skiriamas konservatyvus gydymas venotonikais, įvairių gelių įtrynimais. Būsiu labai nepopuliarus, bet pasakysiu, kad visokie tepalai nepanaikina simptomų gydant varikozę, o tik atšaldo, nuramina tam kartui. Žmogui geriau, bet pačiai ligai – jokio poveikio. Ypač veiksminga yra kompresinė terapija – specialių medicininių elastinių kojinių ar pėdkelnių nešiojimas.

Gydant venų varikozę naudojami intervenciniai gydymo metodai – chirurginis ir skleroterapija. Skleroterapija – tai venų sieneles suardančių medikamentų įšvirkštimas į varikoziškai pakitusias venų šakas. Šis metodas ypač veiksmingas pradinėse ligos stadijose, esant kosmetinei varikozei, pasikartojant venų varikozei po anksčiau atliktų venų pašalinimo operacijų. Chirurginis gydymas – mikrovaricektomija – pašalinant venas per smulkius, mažiau nei pusės centimetro pjūvelius. Po tokios operacijos pacientas keliasi, vaikšto, kaip ir po gydymo lazeriu, o jau kitą dieną išleidžiamas namo.

Nuo ko priklauso operacijos sudėtingumas?

Kuo didesnė varikozė, tuo operacija sudėtingesnė, ypač atsiradus komplikacijų – trofinių opų, odos pakitimų, kurie dažniausiai yra negrįžtami. Po operacijos atsiranda šiokių tokių estetinių pakitimų, todėl operuotis reikėtų kuo anksčiau. Šiais laikais daromi pusės centimetro ar vieno centimetro dydžio pjūveliai, kai pašalinama išsiplėtusi vena, pjūviai siuvami ištirpstančiais mikrosiūleliais.

Estetinis vaizdas priklauso nuo to, kiek pjūvių daroma, nuo venų varikozės dydžio, kiek venos yra išsiplėtusios, kiek liga buvo užleista.

Dėl ko atsiranda giliųjų venų trombozė?

Giliųjų venų trombozė išsivysto susidarius trombams (krešuliams) giliosiose venose. Šį procesą išprovokuoja kraujo sudėties pasikeitimas, venų sienelių pažeidimas ar kraujotakos sulėtėjimas, kai kraujas užsistovi venose.

Giliųjų venų trombozė gali atsirasti dėl venų varikozės, didelio laipsnio nutukimo, dėl įvairių ligų (pavyzdžiui, insulto miokardo infarkto), po operacijos, kai žmogus yra priverstas ilgai gulėti ir negali daug judėti. Taip pat po traumų, kai pažeidžiami kaulai ir kraujagyslės, ar kai koja yra ilgam imobilizuojama (sugipsuojama ir pan.).

Giliųjų venų trombozę gali lemti padidėjęs kraujo krešumas dėl tam tikrų ligų (onkologinių, trombofilijos ir kitų kraujo ligų, nefrozinio sindromo, infekcijos, nudegimų), taip pat vaistų vartojimas, ypač hormoninė kontracepcija. Kraujo krešumą didina ir skysčių trūkumas.

Giliųjų dubens venų kraujotaka gali sutrikti dėl nėštumo, nes didėjanti gimda gali užspausti klubines venas ypač trečiajame nėštumo trimestre. Rizika šios patologijos kyla, kai tenka skristi lėktuvu ilgiau kaip tris valandas bei patirti slėgių pokyčius.

Kuo ji pavojinga?

Giliųjų venų trombozės simptomai – skausmas kojose (ypač vaikštant, judant), tinimas, dažniausiai atsirandantis vienoje kojoje. Taip pat gali parausti ar pamėlti koja, susiformuoti cianozė.

Kartais žmogus gali ilgai nejusti arba nekreipti dėmesio į nežymius simptomus. Todėl reikia profilaktiškai tikrinti sveikatą. Esant ūmiam atvejui, kai giliųjų venų trombozė pasireiškia stipriu skausmu, tinimu ir kojos pamėlynavimu, būtina kuo skubiau važiuoti į ligoninę. Pavojingiausi yra trombai, susidarę šlaunies ar dubens venose, nes yra didelis plaučių arterijų embolijos pavojus, kuris gali baigtis mirtimi. Negydomų ligonių mirštamumas siekia 30 procentų. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos į medikus ir bus skirtas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.

Giliųjų venų trombozė įprastai nustatoma venų ultrasonografija (atliekama dvigubo skenavimo aparatu), neaiškiais atvejais gali būti atliekama kompiuterinis tomografinis tyrimas ar venografija.

Kodėl išsivysto trofinės opos? Ar sunku jas išgydyti?

Nemaloniausia ir sunkiausiai išgydoma ligos stadija – trofinių opų atsiradimas. Tai ilgai negyjančios opos ant blauzdų, kurios atsiranda, kai odos paviršius būna pažeistas. Prie odos vientisumo pažeidimo prisideda antrinė virusinė, grybelinė ar bakterinė infekcija, dėl kurios vystosi audinių nekrozė. Žaizdos negyja ilgai – 2–3 mėnesius, sukeldamos nuolatinius kojų skausmus. Pacientus vargina kojų nuovargis, sunkumas, blauzdų skausmai, žaizdos šlapiavimas, o velėsnėse stadijose – pūliavimas.

Opas labai skauda, negydant jos plinta. Dėl venų išsiplėtimo atsiradusių trofinių opų gydymas – labai sudėtingas, ilgas ir dažnai nesėkmingas, nes nepašalinus priežasties opos turi polinkį atsinaujinti. Todėl varikozines kojų venas geriausia operuoti tada, kai dar nėra odos ir paodžio trofikos sutrikimų.

Kokias operacijas atliekate dažniausiai? Kokios pačios sudėtingiausios?

Kiekvienais metais padarau apie 400 venų šalinimo ir apie 200 arterijų rekonstrukcinių operacijų. Arterinės operacijos yra žymiai sudėtingesnės ir ilgiau trunkančios negu venų.

Kokių pokyčių pastebite kraujagyslių chirurgijoje per savo darbo metus?

Vis labiau taikome endovaskulinį kraujagyslių gydymo metodą plečiant bei stentuojant užakusias ar susiaurėjusiais arterijas.

Kokių savybių reikia chirurgui?

Kaip ir kiekviename darbe, pirmiausiai reikia darbštumo. Geras chirurgas visada bus kruopštus, kantrus ir mokantis greitai reaguoti. Situacijų būna daug tokių, kai reikia spręsti čia ir dabar. Na, ir, žinoma, mylėti savo darbą, mylėti tai, ką darai.

Kaip po darbų atgaunate jėgas? Gal turite kokį pomėgį?

Mano gyvenime svarbiausia yra šeima. Tikrai pailsiu tik būdamas kartu su žmona ir vaikais. Man labai pasisekė, kad nereikia galvoti, kaip praleisti laisvalaikį: žmona suplanuoja kokius porą mėnesių į priekį. Mes mėgstame labai įvairų laisvalaikio leidimą. Porą kartų per savaitę einame į kokį nors renginį – koncertą, spektaklį ar krepšinio varžybas. Esu „Neptūno“ komandos gerbėjas, ir pats porą kartų per savaitę einu pažaisti krepšinio.

Norint sumažinti varikozės pavojų reikėtų atsikratyti antsvorio, neavėti aukštakulnių batų, nes jie mažina kraujo nutekėjimą ir didina galimybę susirgti šia liga.

Faktų kalba

  • Pasaulinė statistika rodo, kad giliųjų venų tromboze serga 1 žmogus iš tūkstančio. Per metus Europos Sąjungoje giliųjų venų trombozė diagnozuojama 700 tūkst. žmonių. Remiantis epidemiologiniais duomenimis, Lietuvoje giliųjų venų tromboze kasmet gali susirgti apie 4000 žmonių.
  • Giliųjų venų trombozės pavojingiausia komplikacija – plaučių embolija – kasmet ištinka apie 400 tūkst. žmonių (60–70 atvejų 100 tūkst. pacientų). Remiantis ligos paplitimo statistika, Lietuvoje plaučių embolija kasmet gali susirgti apie 2000 žmonių.
  • Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 procentų pasaulio gyventojų.
  • Šia liga serga 30–40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
  • Maždaug 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų.
  • Moterys veninės kraujotakos sutrikimais skundžiasi maždaug keturis kartus dažniau nei vyrai.

Naudingi patarimai

  • Venkite ilgai be pertraukos sėdėti ir stovėti.
  • Avėkite batus 3–4 cm pakulne, ypač gerai, jei bus ir supinatoriai.
  • Dirbdami sėdimą ar stovimą darbą, esant menkiausiai galimybei, pakelkite kojas horizontaliai, pajudinkite pėdas, kelių sąnarius. Pratimus kartokite ne rečiau kaip kas valandą.
  • Laisvalaikį leiskite aktyviai: eikite pasivaikščioti, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Venų ligų profilaktikai ypač tinka šiaurietiškasis vaikščiojimas.
  • Vakarais pamasažuokite blauzdas (nuo apačios į viršų) vėsia vandens srove.
  • Mūvėkite profilaktines kompresines kojines, jos fiziologiškai taisyklingai apspaudžia kojas (labiausiai čiurną, suspaudimas laipsniškai mažėja klubų link), todėl gerėja venų kraujotaka, mažėja kojų nuovargis ir tinimas, venos saugomos nuo papildomo krūvio ir išsiplėtimo.
  • Tokias kojines rekomenduojama nešioti moterims, dirbančioms sėdimą ar stovimą darbą (biurų, grožio salonų darbuotojoms ir pan.), nėščiosioms, nes jų kojų venoms tenka papildomas krūvis.
  • Anot specialistų, profilaktines kompresines kojines turėtų mūvėti kiekviena vyresnė nei 30 metų moteris, norinti ilgą laiką išsaugoti gražias ir sveikas kojas.

Violeta Gustaitytė

“Šeimininkė”