Ne vienas iš mūsų grįžę po ilgos ir sunkios darbo dienos į namus įžengiame apsunkę, pavargę ir svajojantys tik apie vieną – poilsį. Šį išsekimą neretai lemia visai ne ilgos darbo valandos, o nepatogi ir netinkamai įrengta darbo vieta.
Dažniausiai darbuotojai dėl netinkamos darbo vietos kaltina darbdavį ir dideles ergonominių baldų kainas, tačiau iš tiesų realybė kur kas paprastesnė – savo sveikata galime ir turime pasirūpinti patys, o šio rūpesčio kaina – žinios ir kelios minutės mūsų laiko.
Taigi, į ką itin svarbu atkreipti dėmesį, norint išsaugoti sveikatą?
Šviežias oras – šviežios mintys
Nors toks patarimas atrodytų elementariai paprastas, nustebtumėte, kokį didelį efektą Jūsų susikaupimui gali padaryti išvėdinta darbo patalpa.
Jei ilgai nevėdiname kambario ar kabineto, jame susikaupia didesnis kiekis iškvepiamo anglies dvideginio. Šių dujų perteklius mažina dėmesio koncentraciją, sukelia irzlumą ir mieguistumą. Net ir žiemos metu patalpas rekomenduojama gerai išvėdinti – neužtenka kelioms minutėms praverti ir užverti langą. Pasistenkite palikti pravirą langą bent pietų pertraukos metu.
Taisyklinga sėdėsena svarbi ne tik moksleiviams
Jei dirbate sėdimą darbą – ar atkreipiate dėmesį į tai, ant kokios kėdės sėdite? Ko gero, norite, jog Jūsų kėdė būtų patogi, minkšta, su atlošu, tokia, į kurią smagu susmukti? Taip, tokia kėdė – pati patogiausia, tačiau tikrai ne pati naudingiausia Jūsų stuburui.
Svarbu, jog dirbant sėdimą darbą dirbtų ne tik Jūsų mintys, bet ir Jūsų kūnas. Todėl pastaruoju metu itin sparčiai populiarėja įvairios aktyvaus sėdėjimo kėdės, neleidžiančios raumenims atsipalaiduoti. Nuolatinis raumenų darbas reiškia, jog išvengsite ilgainiui atsirandančių nugaros skausmų ir kūno nuovargio. Norintieji sutaupyti gali įsigyti kur kas pigesnę ergonominės kėdės alternatyvą – gimnastinį kamuolį.
Jei negalite ar nenorite keisti kėdės, jau esamą galite patobulinti balansine pripučiama pagalvėle arba balansine sėdyne. Itin rekomenduojama žmonėms, turintiems polinkį į kūprinimąsi.
Taip pat itin svarbu nepamiršti bent 5 minutes į valandą pajudėti ir padaryti nors minimalią mankštelę. Pačiu idealiausiu atveju – turėti žadintuvą ar specialią programėlę, kurie padėtų prisiminti, jog atėjo laikas pasimankštinti. Rekomenduojame pramankštinti ne tik kojas, pečius ar sprandą, bet ir akis, jei dirbate prie kompiuterio. Tai reiškia, jog kavos pertraukėlės metu nežvilgčiokite į telefoną, nežiūrėkite į kompiuterį, o atlikite kelis akių pratimus.
Keli kilometrai į dieną pėsčiomis
Jei Jūsų darbas judrus – ko gero, žingsniamatis dienos pabaigoje rodo bemaž įveiktą maratoną. Nors vaikščiojimas – viena sveikiausių sporto veiklų, pernelyg didelis krūvis sveikatos nepriduoda. Būtinai turite pasirūpinti savo kojų sveikata ir patogiais, kokybiškais batais. Svarbu, jog avalynė būtų natūralių medžiagų, leidžianti kojai kvėpuoti. Vis tik, būna situacijų, kai turimos nepatogios avalynės pakeisti ar patys pasirinkti negalime – čia mums gali pagelbėti ortopediniai vidpadžiai, kurie padės išlaikyti pėdas taisyklingoje padėtyje, tokiu būdu sumažina pėdų nuovargį ir skausmą.
Būna, jog stovimas darbas ne visada reiškia vaikščiojimą. Jei ilgai tenka stovėti vienoje vietoje, didžiausias krūvis tenka ne tik Jūsų pėdoms, tačiau ir kojų venoms. Ilgėliau nejudant kojų venose ima kauptis kraujas, kojos tinsta, tampa sunkios ir jose juntamas skausmas. Šių simptomų padės išvengti profilaktinės kompresinės kojinės ir lengva mankštelė – nepamirškite karts nuo karto pasukioti kojų per čiurną, pajudinti kojų pirštų ir kitaip pajudėti.
Sakoma, įprotis susiformuoja per 21 dieną. Pradėkime savo įpročius formuoti jau dabar ir darbe būkime sveikesni!
Indrė Aidulytė, 2019