Iššokę pėdų kauliukai: nelaukite, kol patogi avalynė bus retenybė

Vis sunkiau išsirenkama tinkanti avalynė ir vis dažniau aplankantis skausmas pėdose – tai gali būti ne trumpi rūpesčiai, tačiau kur kas rimtesnė problema. Medikai perspėja, kad tokie simptomai gali signalizuoti apie vadinamąją pėdų kauliukų ligą, tai yra, iššokę pėdų kauliukai. Tokios problemos greitai neišnykta, todėl norinti išvengti dar didesnių nemalonumų rekomenduojama į specialistus kreiptis kuo greičiau. Visame pasaulyje apie trečdalis žmonių turi problemų dėl pėdų ir lietuviai – ne išimtis.

Didesnis pavojus moterims

„Gijos Klinikų“ ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius sako, kad kauliukų liga gali būti tiek įgimta, tiek įgyta. Labiau dėl jos nerimauti turėtų moterys. Jas deformuotų pėdų problema ištinka 10–15 kartų dažniau nei vyrus. Kodėl iššokę pėdų kauliukai persekioja moteris, gali būti net kelios priežastys. Vieną jų – mada žudikė. „Deformacijos vystymąsi paspartina nepatogi avalynė – tiek aukštakulniai, tiek batai smailėjančiu priekiu. Moterims ši liga pasireiškia dažniau dėl jų įpročių, mados“, – sako G. Pocius.

Visgi, ortopedas pabrėžia, kad vien tik avalynei ir norui būti madingoms šios ligos atsiradimo suversti negalima. „Daugiau įtakos turi audinių savybės. Moterų sąnariai lankstesni, raiščių sistema yra linkusi labiau išsitampyti, o dėl to vystosi deformacija“, – pasakoja specialistas. Jei liga paveldima, deformuotos pėdos gali pradėti gadinti gyvenimo kokybę jau labai ankstyvame amžiuje, kol žmogus dar auga. Kitais atvejais, iššokę pėdų kauliukai problemas kelia jau vyresnio amžiaus žmonėms – 30–40 metų.

Skausmai tapo nebepakeliami

Telšiškė Alina pasakoja, kad jos pėdos keistis pradėjo jai būnant 30-ties. Ji sako, kad negražias pėdas turėjo ir jos močiutė. Iššokę pėdų kauliukai Alinai virto vis sunkesne našta. „Bet koks ilgesnis pasivaikščiojimas pasidarydavo skausmingas. Iššokusių kauliukų srityje atrodydavo, kad susidaro pūlinys, kuris tvinksi. Po šokių ar važiavimo dviračiu naktį negalėdavau miegoti“, – pasakoja moteris. Skausmus, kuriuos tekdavo malšinti net vaistais, Alina kentė 8-erius metus. Tačiau galiausiai keliauti labai mėgstanti moteris apsisprendė, kad metas tvarkyti šią problemą. Apsisprendimui įtakos turėjo įvykis, kai ji nebegalėjo paeiti. „Iškeliavom į kalnus. Juos privažiavus, reikėjo apie kilometrą eiti laiptukais. Kol priėjome kalnus, viskas atrodė gerai. Tačiau avalynė nebuvo labai gerai pranešiota. Viduryje kalno pajutau, kad nebegaliu nei užlipti, nei nulipti. Gerai, kad aplinkui buvo draugų, kurie turėjo panašaus dydžio avalynę, pasiskolinau jų ir šiaip ne taip parėjau“, – sako Alina. Būtent tuomet buvo nuspręsta nekentėti ir kreiptis į specialistus.

Gandai apie baisias operacijas – netiesa

Alina ryžosi operacijai. Tiesa, iš pradžių tik vienos pėdos, nors suprato, kad ir kitai, ko gero, gresia toks pats likimas. Tačiau dar vienai operacijai laiko rado tik dar po penkerių metų. Tiek Alina, tiek medikai neigia bet kokius gandus, kad pėdų kauliukų operacijos – baisios ir skausmingos. „Tie gandai sklando iš vyresnių žmonių, kurie operaciją patyrė prieš keliolika ar keliasdešimt metų. Metodikos tuomet nebuvo labai pažangios. Per pastaruosius dvidešimt metų jos tobulėja žaibiškais žingsniais. Dabartinės operacijos atliekamos kuo mažesne invazine technika, naudojant kuo pažangesnius implantus, kurie patikimai fiksuoja padikaulį, leisdami jam kuo greičiau sugyti “, – sako „Ortopedijos technikos“ klinikos chirurgas G. Pocius.

Jam antrina ir dvi operacijas ištvėrusi Alina. Pacientas nuskausminamas, todėl nieko nejaučia, kol medikai darbuojasi. Žinoma, laukia reabilitacinis laikotarpis. Alinai jis truko apie du mėnesius. Iš pradžių ji turėjo vaikščioti su ramentais, vėliau – su ortopediniu batu. Užgijus žaizdoms ir išėmus siūles, moteris privalėdavo mirkyti pėdas sūriame vandenyje, o vėliau jas mankštinti. Alina nesigaili, kad ėjo visą šį kelią, mat dabar pėdų problemos – jau praeitis. „Reabilitacija nėra lengva, bet rezultatai fantastiški. Mano pėdose yra varžtukai, bet jų nereikia išimti, aš jų nejaučiu. Po operacijų ir reabilitacijos nėra skaudėję pėdų, galiu nueiti tolimiausius kilometrus. Dabar kažkaip atrodo, kad taip visą gyvenimą ir buvo“, – tvirtina moteris. Pasak medikų, net ir operacijų galima išvengti. Svarbu, kuo greičiau atpažinti ligą. Kuo deformacija lengvesnio laipsnio, tuo didesnė tikimybė, kad tai galima išgydyti kasdien vaikštant su specialiais silikoniniais tarpupirščiais, ortopediniais įdėklais su suformuotais išilginiais ir skersiniais skliautais. Naktį patariama užsidėti specialų įtvarą, kuris neleistų sausgyslėms ir sąnario kapsulei sustingti ydingoje padėtyje. Labai svarbu, kad šias gydančiąsias ortopedines priemones pritaikytų specializuotoje ortopedinių gaminių parduotuvėje dirbantis apmokytas personalas.

„Tipiškas atvejis prieš dešimt metų: atvažiuoja močiutė iš kaimo ir jai artimieji sako, kad ji nesioperuotų, nes labai skausminga. Žmogus laukia paskutinės stadijos, kai jau sunku pagelbėti. Žmonėms, kurie kreipiasi pavėluotai, taikomos sudėtingesnės operacijos. Tačiau pastebime tendenciją, kad dabar pacientai jau kreipiasi anksčiau“, – sako G. Pocius. Specialistai sako, kad geriausia net nelaukti, kol prasidės skausmai arba patogi avalynė taps retenybe. Esą kartais gali nebūti skausmo, tačiau didieji kojos pirštai pastebimai krypsta į šoną ir formuojasi išaugos. Jau tokiu atveju vertėtų apsilankyti pas medikus. Pasak jų, žmonės ir patys gali užkirsti kelią pėdų problemoms. Svarbu stiprinti raumenis, atlikti įvairias mankštas. Kaip prevencinė priemonė įvardijamas ir vaikščiojimas basomis po žolę ar smėlį.