„Į mus pacientas kreipėsi galėdamas koją lenkti tik 20 laipsnių kampu, o baigus procedūras pasiektas rezultatas – 120 laipsnių“, – reziumavo kineziterapeutas Vainius Petrauskas.
Medikų teigimu, kiekvienos operacijos sėkmę net 50 % nulemia reabilitacijos procesas. Ypač svarbu griežtų gydytojų nurodymų laikytis profesionaliems sportininkams, kurių kasdienybė – alinantis krūvis treniruotėse bei varžybų maratonas.
Pasak „Ortopedijos technika“ ambulatorinės reabilitacijos vadovo, gyd. Vytenio Trumpicko, „po traumos į profesionalų sportą grįžti reikėtų tik pilnai išsigydžius, kai pasiekiamas toks aktyvumo lygis, koks buvo ir iki traumos. Kitaip neišvengsime pakartotinių traumų ir įvairių komplikacijų, užsisuka užburtas ratas. Iš praktikos galiu pasakyti, kad apie 75 proc. sportininkų, kurie iki galo neišsigydę pradėjo sportuoti, kamuoja lėtiniai skausmai“.
29-erių metų Stambulo „Buyuksehir Belediyesi“ komandos gynėjo Deivido Dulkio, patyrusio sudėtingą kelio traumą, po kryžminių raiščių plastikos laukia ilgas reabilitacijos procesas.
Pacientui, atsižvelgiant į jo traumą, buvo sudarytas individualus gydymo planas, kurio, siekiant efektyvių rezultatų, būtina laikytis itin griežtai.
„Pirminiame etape paciento kryžminių raiščių atstatymui taikoma tokia pat pažangi metodika kaip ir žymiausiose Amerikos ir Italijos klinikose. Su kolegų komanda tikrinam kiekvieną žingsnį, kad pacientas nepersistengtų, kad viskas vyktų pagal planą, tik tada galima tikėtis sėkmingos reabilitacijos“, – teigė V.Trumpickas.
Bene svarbiausią vaidmenį reabilitacijoje vaidina kineziterapija – gydomoji mankšta. Pradžioje krepšininkui skirtos CPM pasyvaus judesio terapijos tikslas buvo palaipsniui atstatyti judesių amplitudę. Pratimai su specialia įranga atliekami saugiai, nukrovus priekinį kryžminį raištį.
„Į mus pacientas kreipėsi galėdamas koją lenkti tik 20 laipsnių kampu, o baigus procedūras pasiektas rezultatas – 120 laipsnių“, – reziumavo kineziterapeutas Vainius Petrauskas.
Sportininkas turėjo galimybę išbandyti ir naująjį klinikos baseiną. Pasitelkus modernią povandeninę įrangą – bėgimo takelį, dviratį – kelio funkciją buvo siekiama atstatyti čiurnos mobilumo ir kelio stabilumo pratimais, stiprinant kojų raumenis. Dėl mechaninių vandens savybių ir nesvarumo būsenos, atliekant fizinius pratimus vandenyje, žymiai sumažinamas skausmas, greičiau ir saugiau pasiekiami užsibrėžti reabilitacijos tikslai.